- plaudimas
- plaudìmas sm. (2); SD254, N → 1 plausti: 1. Nedėk tiek sūdų (indų), paskui tik plaudìmo daug Alks. Višta šaukštus plaudė – kokis jos plaudìmas, kokis jos karkimas (d.) Tvr. 2. Dėl sviesto plaudìmo tai darė niekotėles iš medžio klevo Mrc. \ plaudimas; apiplaudimas; nuplaudimas
Dictionary of the Lithuanian Language.